15.2 C
Šakiai
2024 / 06 / 13

Gastronominė kelionė laiku: kaip didžiąsias metų šventes sutikdavo mūsų protėviai?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Kūčios ir Kalėdos, kokias žinome ir švenčiame dabar, prieš keletą šimtmečių ne tik atrodė kitaip, bet ir turėjo ryškesnių religinių motyvų, buvo gausios išskirtinių papročių. Etnologė Gražina Kadžytė atskleidžia, kaip šias kulminacines metų šventes XIX amžiuje pasitikdavo mūsų protėviai, o istorines vertybes puoselėjantis Šakių regiono verslininkas Arūnas Tarnauskas pasakoja, kokiais patiekalais šventinį stalą lietuviai puošia šiandien. 

- Reklama -

Obuoliais ir sausainiais kvepiantys namai 

Šventinis kūčių stalas.

Etnologė G. Kadžytė mini, kad vienas svarbiausių XIX amžiaus prieššventinių akcentų būdavo švara kvepiantys, jaukūs ir šviesos kupini namai. Anuomet lietuviai savo namų langus puošdavo iš popieriaus iškarpomomis užuolaidėlėmis, o sietynus bei palubę apkaišydavo sunertais šiaudais, kad namuose atsirastų kuo daugiau gelsvos, žvilgančios šviesos. 

Kalėdinė eglutė tuomet būdavo ne tik graži, bet ir skani – ją lietuviai puošdavo kaspinėliais, iš spalvotų siūlų sunertomis rožytėmis, popierinėmis girliandomis, šiaudinėmis figūrėlėmis bei įvairiais skanumynais, kaip antai sausainiai ar saldainiai. 

„Rudenį surinkus obuolių derlių, dalis šių vaisių būdavo išsaugoma ir kabinama ant eglutės. Taip pat, šeimininkės kepdavo žvaigždžių, mėnulio, rombo formų sausainius, juos apibarstydavo grūdais, ar kitais turimais priedais, pririšdavo siūlą ir pakabindavo ant eglutės. Kartais būdavo pagaminama saldžių dekoracijų iš karamelizuotų morkų arba, jei saldumynai pirkti ir įsukti į gražius popieriukus, eglutę papuošdavo ir jais“, – XIX amžiaus Kalėdų eglutės puošimo subtilybes atskleidžia etnologė. 

Padėka artimui ir rūpinimasis vargingesniais

- Reklama -
UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas.

Kadžytė pasakoja, kad XIX amžiuje lietuvių šeimos Kūčioms ir Kalėdoms ruošdavosi itin atsakingai ir apgalvotai, įtraukdami visus šeimos narius. Tuomet buvo itin vertinamos senolių tradicijos, iš kartos į kartą perduodami papročiai, o pačios šventės spinduliuodavo padėka ir pagarba vienas kitam, netrūkdavo gražių žodžių, palinkėjimų, net atsiprašymų už kada nors sukeltus konfliktus.

Ji atskleidžia, kad žmonės prieššventiniu laikotarpiu stengdavosi būti geresni, supratingesni. Turtingesnės šeimos paruošdavo Kūčių ir Kalėdų valgių lauknešėlius vargingiau gyvenantiems kaimynams ir nelaukdami Kūčių vakarienės, juos įteikdavo. Taip neturtingesni žmonės galėdavo džiaugtis pilnesniu ir šventiškesniu Kūčių stalu. 

„Prie Kūčių stalo šeima susėsdavo sužibus pirmajai vakarinei žvaigždei. Tėvai dažnai mažiesiems liepdavo sėdėti prie lango ir stebėti, kuris pirmas pamatys nušvitusią žvaigždę – tai būdavo labai garbingas paprotys. Jai sužibus, šeima susirenka aplink stalą, sukalbama malda, po jos vyriausias, garbingiausias namų vyras paimdavo kalėdaitį ir padalindavo jį visiems šeimos nariams. Ir tik tuomet pradedamas Kūčių patiekalų ragavimas“, – šventinių lietuvių papročių detalėmis dalijasi G. Kadžytė.

Kūčioms – paprastumas, Kalėdoms – egzotika

Etnologė Gražina Kadžytė.

Etnologė pabrėžia, kad Kūčių ir Kalėdų stalai XIX amžiuje atrodė gana skirtingai. Iš pirmo žvilgsnio, Kūčių patiekalai tebuvo kasdienis maistas. Anot jos, anksčiau kūčiavojant buvo ragaujamas toks maistas, kurį žmonės užsiaugindavo patys, apsikeisdavo su kaimynais ar amato bičiuliais. 

„Ant šventinio Kūčių vakarienės stalo būdavo patiekiama visa gausybė patiekalų: kūčiukai, kūčia, mirkyti javai, užpilti medaus vandeniu, pupos, žirniai, duona, baršteliai, rauginti kopūstai su sėmenų aliejumi, rauginti burokėliai bei mišrainė, į kurią šeimininkė sudėdavo įvairių daržovių. Ant stalo taip pat būdavo galima rasti spanguolių kisieliaus, raugintų grybų ar jais įdarytų pyragėlių, riešutų, kuriuos atnešdavo vaikai ir seneliai, sodo vaisių: obuolių, kriaušių, džiovintų slyvų, vyšnių. Bitininkų šeimose ant stalo būdavo ir medaus“, – pasakoja G. Kadžytė. 

Pasak jos, kiekviena šeimininkė turėdavo įvairiausių patiekalų receptų, tačiau Kūčių stalo esmė buvo visai ne valgių skaičius, o jų reikšmė bei simbolika – samprata, jog prie kiekvieno valgio atsiradimo ant stalo prisidėjo visi šeimos nariai. Kūčių vakaras išsiskyrė padėka šeimai, sau, Dievui, Žemei, kaimynams, o ji būdavo išreiškiama malda ir maisto ragavimu. 

Etnologė aiškina, kad pagal senuosius papročius, reikėtų paragauti visų Kūčių valgių, kadangi taip dėkojama tiems, per kieno malonę šis patiekalas atsirado ant stalo. Visgi, G. Kadžytė pabrėžia, kad patiekalų gausa tuomet nereiškė persivalgymo – Kūčių papročiai byloja, kad mėgautis maistu reikia laikantis saiko: šiek tiek paskanauti, bet neprisivalgyti iki soties. 

Anot etnologės, Kalėdų stalas buvo visiškai kitoks: „Ant jo puikuodavosi ne tik pieniški ir mėsiški valgiai, bet ir viskas, kas įsigyta parduotuvėse ar iš prekybininkų, atsiųsta iš kitų kraštų. Tai būdavo įvairūs egzotiški vaisiai, kaip antai – apelsinai, mandarinai, džiovintos figos, razinos, riešutai, marcipanai – visi skanėstai ir tuometinės naujovės. Šeimininkės taip pat patiekdavo sočių pyragų, sviesto, sūrio bei kumpio.“

Lietuviai šiandien ieško naujų gastronominių patirčių

UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas įžvelgia, jog ir šiandien Kūčios daugybei lietuvių šeimų asocijuojasi su ramybe, padėka artimiesiems, o Kalėdos siejasi ne tik su naujovėmis, bet ir su įvairesniu vaišių stalu. Anot jo, nūdienos lietuvių Kūčių stalą sudaro labiau tradiciniai patiekalai, tokie kaip istorinė kūčia, kūčiukai, grybų patiekalai, kruopos, mišrainės, o Kalėdų – įvairiai apdorota ir paruošta mėsa, vaisiai iš tolimų, šiltų kraštų, žuvų, silkių patiekalai, pyragai, šakočiai, saldumynai. 

„Šiandienos lietuviai, kaip ir XIX amžiuje, per Kalėdas labiau orientuojasi į skalsesnius, sotesnius ir pamėgtų skonių patiekalus, tad nevengia ant šventinio stalo patiekti gėrybių, įsigytų parduotuvėse, kepyklose ar kavinėse. Pastebime, kad prieššventiniu laikotarpiu visuomet ūgteli įdomesnės sudėties pyragų, saldžių vyniotinių, įvairiai paruoštos silkės, fermentuotų produktų įsigijimų skaičiai“, – tautiečių pirkinių krepšelių subtilybėmis dalijasi A. Tarnauskas. 

Pasak jo, didžiosios žiemos šventės skatina lietuvius ilgai puoselėtas tradicijas sujungti su naujomis patirtimis, ieškoti gurmaniškų posūkių, o iššūkių nestokojantis karantino laikotarpis lėmė ir kiek kitokį prekių įsigijimo pobūdį. A. Tarnauskas tikina, jog prekybininkai stengiasi apsaugoti gyventojus ir kviečia juos šventėms reikalingus pirkinius įsigyti vietinėse parduotuvėse, vengiant tolimesnių kelionių, ar apsilankyti elektroninėje parduotuvėje, nuolat siūlančioje naujovių. 

„Neaiškus periodas šalyje priverčia kitaip pažvelgti į šventes, labiau vertinti artumą su šeima, draugais bei vietos bendruomene. Žmonės vieni kitų pasiilgsta – tai yra natūralu, tačiau šiuo laikotarpiu derėtų vengti nebūtinų kontaktų. Džiugu, kad galime savo pirkėjams pasiūlyti galimybę pasinaudoti elektronine parduotuve e-gulbele.lt bei maisto pristatymu į namus. Stengiamės parodyti, kad į miestą vykti visai nėra būtina, nes visko, ko reikia, galima rasti ir visai šalia namų“, – sako UAB „Gulbelė“ vadovas. 

 

- Reklama -
spot_img
spot_img

ORAI: Ketvirtadienio dieną vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija

Ketvirtadienio dieną vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, vakariniuose rajonuose vakarų, pietvakarių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 17–22 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį daug kur lietus, vietomis smarkus, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas...

Birželio 13-oji: vardadieniai, dienos INFO, Šv. Antanas, Šienapjūtė

Birželio 13-oji – Šv. Antanas, Šienapjūtė; Tarptautinė albinosų diena. Birželio tryliktoji, ketvirtadienis – 164-oji metų diena (ketvirtoji 24-iosios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 200 dienų. Savo vardadienius šiandien švenčia Akvilina, Anta, Antanas, Antanė, Antanina,...

Astrologinė prognozė birželio 13-ajai, ketvirtadieniui

AVINAS. Gali kilti minčių apie darbo keitimą, sveikatos atstatymą. Pravartu elgtis ir dirbti taip, kad netektų gailėtis pernelyg uždelsus ar neįvertinus savo galimybių. JAUTIS. Regis, diena padovanos spalvingų emocijų. Gali būti ir romantikos, ir dramų....

Santechnikas paaiškino, kodėl nereikėtų pilti aliejaus į plautuvę

Ar žinote, kodėl negalima pilti aliejaus į plautuvę? Štai penkios svarbios priežastys, kodėl turėtumėte vengti šio įpročio. Visų pirma, dėl vamzdynų užsikimšimo. Riebalai ir aliejus, patekę į šaltą vandenį, sustingsta ir prilimpa prie vamzdžių sienelių....

Bendrovė ištestavo 50 elektromobilių modelių: išaiškėjo efektyviausi

Lietuvoje daugėjant vairuotojų, persėdančių į elektra varomas transporto priemones, vienas aktualiausių klausimų – kokio gamintojo elektromobilį įsigyti. Siekdamas palengvinti pasirinkimą potencialiems pirkėjams, „Latvenergo“ grupei priklausantis „Elektrum Drive“ įvertino daugiau nei 50 Baltijos šalyse parduodamų...

Gluminantis sukčių pasiūlymas socialiniuose tinkluose

„Pamestas bagažas tik už 2,95 Eur“ – skelbia iš pažiūros oficialus vieno didžiausių Lietuvos oro uostų „Facebook“ puslapis. Skelbime siūloma įsigyti „pamestą“ ir niekam nebereikalingą bagažą, kuriame gali būti vertingų daiktų. Tačiau neapsigaukite, tai...

Medikams kyšius dalinusiai įmonės atstovei skirta beveik 6 tūkst. eurų bauda

Gydytojus papirkinėjusiai medicinos įranga ir priemonėmis prekiaujančios įmonės padalinio vadovei Panevėžio apylinkės teismas skyrė 5,8 tūkst. eurų baudą, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Bylos duomenimis, įmonės atstovė G. D., veikdama kartu su šios medicinos...

Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi

Finansinių nusikaltėlių atakų aktyvumui nemažėjant, jų metodai tampa vis išradingesni ir sunkiai atpažįstami net patiems kritiškiausiems. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, vasarą gyventojai dar labiau...

Išvenkite „spyruoklės“ efekto: kaip organizmą paruošti atostogoms?

Ne vienam teko susidurti su situacija, kai išvykus kruopščiai planuotų atostogų ir vos atsipalaidavus kūnas tarsi pasako „ne“: ima skaudėti raumenis, sulėtinę tempą jaučiame tam tikrą diskomfortą, „kimba“ ligos. Kineziterapeutas Artūras Čižas rekomenduoja aktyvia...

ORAI: Trečiadienį numatomi trumpi lietūs, perkūnija ir stiprūs vėjai

Trečiadienio dieną Šiaurės Vakarų Lietuvoje daug kur numatomas trumpas lietus, kai kur su perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra 18–22, vakariniuose rajonuose vietomis 15–17 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį kai...

Birželio 12-oji: vardadieniai, dienos INfo

Birželio 12-oji – Pasaulinė kovos prieš dirbančius vaikus diena. Birželio dvyliktoji, trečiadienis – 163-ioji metų diena (trečioji 24-iosios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 201 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Anupras, Dovė, Krisčius, Kristė, Kristijona,...

Astrologinė prognozė birželio 13-ajai, ketvirtadieniui

AVINAS. Gali kilti minčių apie darbo keitimą, sveikatos atstatymą. Pravartu elgtis ir dirbti taip, kad netektų gailėtis pernelyg uždelsus ar neįvertinus savo galimybių. JAUTIS. Regis, diena padovanos spalvingų emocijų. Gali būti ir romantikos, ir dramų....

Klaipėdoje vyrą nušovusią verslininkę siunčia už grotų: teismas skyrė itin griežtą bausmę

Klaipėdos apygardos teismas neviešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai sutuoktinio nužudymu ir neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu pareikšti 45 metų verslininkei. Teismas nustatė, kad R. A. šeimos namuose Klaipėdoje sutuoktiniui priklausiusiu ginklu šovė į...

Jokių antibiotikų ir užauginta Lietuvoje: „Iki“ šviežios vištienos populiarumas tik auga

Vištiena – šio sezono grilintojų favoritė. Kad patiekalas pavyktų tobulai skaniai, visa magija prasideda ne nuo marinato ar kepimo būdo, o dar parduotuvėje, renkantis mėsą. Ji turi būti šviežia, o jos kokybė kruopščiai kontroliuojama....
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
<