Visame pasaulyje vis daugiau žmonių prisijungia prie iniciatyvų, skatinančių riboti gyvūninės kilmės produktų kiekį, kartu į mitybą įtraukiant daugiau augalinės kilmės maisto. Veganiško sausio iššūkis kviečia Naujuosius metus pradėti visam mėnesiui atsisakant mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų – tai naudinga ir sveikatai, ir planetai. Prisijungus prie Veganiško sausio iššūkio per mėnesį „sutaupysite“ 124,900 litrus vandens, 84 kv. km. miško ir 273 kg anglies dvideginio emisijų – tai daugiau, nei mėnesiui atsisakius automobilio!
Sausio mėnesį startuojančios įvairios iniciatyvos kviečia naujus metus pradėti žalingus įpročius keičiant gerai savijautai užtikrinti reikalingais veiksmais: pavyzdžiui, Raudonasis sausis skatina metus pradėti sportuojant, ir taip prisidėti prie emocinės būklės gerinimo tamsiuoju metų laiku, o Sausasis sausis kviečia pirmąjį naujų metų mėnesį atsisakyti alkoholio. Nuo 2014 metų organizuojamas Veganiško sausio (ang. Veganuary) iššūkis, kurį pradėjo britai Džeinė Lend (Jane Land) ir Metju Gloveris (Matthew Glover), siekia šviesti visuomenę apie augalinės mitybos naudą ir skatinti bent trumpam atsisakyti mėsos, žuvies ir pieno produktų. Veganiško sausio organizatoriai meta iššūkį mėnesį maitintis tik augalinės kilmės produktais ir pamėgtus patiekalus gaminti naudojant augalines alternatyvas. Negalintiems ar nenorintiems maitintis vien veganiškai, alternatyva gali būti Vegetariškas sausis, skatinantis kasdieninėje mityboje atsisakyti mėsos produktų ir valgyti daugiau vaisių bei daržovių.
Nuo pat Veganiško sausio iššūkio pradžios 2014 metais, oficialiai registruotų iššūkio dalyvių skaičius kasmet augo dvigubai, o 2021 metais iššūkyje dalyvauti užsiregistravo daugiau nei pusė milijono žmonių iš 209 pasaulio valstybių. Manoma, kad 2022 metais oficialiai registruotų dalyvių skaičius viršys milijoną, o dar daugiau žmonių prie iššūkio prisijungs sausio mėnesį, dažniau rinkdamiesi vegetarišką mitybą ar mėsos produktus bent kartą per savaitę pakeisdami augalinės kilmės produktais.
Reali priemonė mažinti šiltnamio efektą
Iššūkį visą mėnesį maitintis veganiškai priima žmonės, kurie nori pagerinti savo savijautą ir prisidėti prie planetos išsaugojimo: britų nevyriausybinės organizacijos „Veganuary“ duomenimis, 22 proc. Veganiško sausio dalyvių sako tai darantys dėl sveikatos, 21 proc. – siekia padėti planetai ir net 46 proc. tai daro dėl etinių priežasčių, norėdami apsaugoti maisto pramonėje naudojamus gyvūnus. Statistika rodo, kad pusė milijono žmonių, vieną mėnesį pasirinkę maitintis tik veganiškai, prisidėjo prie daugiau nei 2 milijonų gyvūnų gerovės.
Pasak Veganiško sausio sumanytojų, viena iš pagrindinių priežasčių rinktis veganinę ar vegetarinę mitybą – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias išskiria įvairūs maisto pramonės sektoriai, sukeliamo efekto sumažinimas. Maisto gamybai reikalingos žemės ūkio veiklos generuoja apie 11 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ypač daug žemės resursų ir vandens naudojama auginti maistines kultūras, kurios po to naudojamos galvijų šėrimui. Naujausias klimato poveikio tyrimas, atliktas Ilinojaus universitete (JAV), rodo, kad mėsos, ypač jautienos ir avienos, auginimas labiausiai prisideda prie klimato kaitos – galvijai yra didžiausias metano dujų šaltinis. Norint išauginti vieną kilogramą jautienos sugeneruojama 70 kg emisijų, o 100 gramų kepsnio „auginimui“ sunaudojama 1600 litrų vandens. Gyvulininkystė generuoja 57 proc. visų žemės ūkio emisijų, lyginant su 29 proc., emisijų, susidarančių auginant augalinės kilmės produktus, kurie sveikai mitybai yra palankesni nei gyvūninės kilmės produktai. Mažinant gyvūninės kilmės produktų vartojimą svarbu rasti alternatyvių augalinės kilmės produktų ir receptų, kurie padėtų valgyti skaniai ir sveikai.
Veganiško sausio iššūkį priima ir įmonės
Sveika ir gamtai draugiška mityba naudinga ir asmens savijautai, ir planetai, todėl visame pasaulyje prie iniciatyvos prisideda ne tik pavieniai žmonės, bet ir įmonės. Veganiškas sausis taip pat suteikia galimybę įmonėms kalbėti su darbuotojais apie šių dienų iššūkius: klimato kaitą, tvarumą, sveiką gyvenseną ir mitybą. Didžiausia pasaulyje maisto ir gėrimų gamintoja „Nestlé“ jau kelis metus prisijungia prie Veganiško sausio iššūkio: įmonės darbuotojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo sausio vidurio visą mėnesį gaus informacijos apie augalinės mitybos naudą sveikatai, gerai savijautai ir poveikį klimatui, taip pat paprastų patarimų ir receptų, kaip pasigaminti skanių veganiškų ar vegetariškų patiekalų.
„Veganiškas sausis yra mūsų įmonės kultūros dalis, nes iššūkis atspindi mūsų tikslus. Augalinis maistas sudaro svarbią „Nestlé“ inovacijų dalį – nuo migdolų, sojų ar žirnių gėrimų, iki tuno, krevečių ar mėsos produktų alternatyvų. Sukurti gaminiai – unikalus sprendimas tiems, kurie mėgsta mėsą ir žuvį, tačiau nori sumažinti šių produktų gamybos generuojamą neigiamą poveikį aplinkai. Nuo sausio vidurio pradėsime informacinę kampaniją darbuotojams, siekdami jiems suteikti informacijos apie alternatyvas gyvūninės kilmės produktams. Norime parodyti, kad veganinė, vegetarinė ar fleksitarinė mityba, kai visiškai atsisakoma arba ženkliai sumažinama gyvūninės kilmės produktų, yra lengvai įgyvendinama – tereikia šiek tiek žinių ir kelių praktinių patarimų“, – sako Kamilė Pakalnytė, kompanijoje „Nestlé Baltics“ atsakinga už Veganiško sausio iššūkio įgyvendinimą.
Pasak K. Pakalnytės, kad pateikta informacija geriau atitiktų darbuotojų poreikius, prieš pradedant iššūkį planuojama atlikti apklausą, kuri padės išsiaiškinti darbuotojų mitybos įpročius: kaip dažnai jie valgo mėsą ar žuvį, kada renkasi augalinį maistą, kas trukdo dažniau valgyti daržoves ir vaisius. „Apklausa norime „pamatuoti“ darbuotojų įpročius ir požiūrį į augalinį maistą, taip pat sužinoti, kurioms sritims turime skirti papildomo dėmesio. Taip pat siūlysime keletą dalyvavimo iššūkyje alternatyvų – jei žmogus nenori ar negali prisijungti visam mėnesiui, skatiname atsisakyti gyvūninės kilmės maisto bent keletą kartų per savaitę, taip pat išbandyti naujus receptus su augalinės kilmės produktais – pasirodo, tarp kolegų yra norinčių paragauti augalinį burgerį ir palyginti jo ir mėsos paplotėlio skonį“, – pasakoja Kamilė Pakalnytė.
Penki patarimai sėkmingai įveikti iššūkį
Augalinė mityba sėkmingai gali patenkinti žmonijos poreikius skaniam, sveikam ir visas organizmui reikalingas maistines medžiagas turinčiam maistui, todėl svarbu skatinti žmones į kasdieninę mitybą įtraukti daugiau vaisių, daržovių ir augalinės kilmės maisto. Veganiško sausio ar sveikesnės mitybos iššūkį ne vėlu pradėti ir sausio viduryje, todėl K. Pakalnytė dalinasi patarimais, kaip į iššūkį įtraukti įmonės darbuotojus:
Kvieskite į lankstų iššūkį. Ne visi žmonės nori ir gali rinktis veganinę mitybą, daliai priimtinesnė yra vegetarinė ar fleksitarinė mityba. Visos jos skatina suvartoti mažiau gyvūninės ir daugiau augalinės kilmės produktų. Veganiškas/Vegetariškas/Fleksitarinis sausis gali būti naujų įgūdžių pradžia – atsiminkite, kad ir nedideli pokyčiai gali prisidėti prie asmens ir planetos sveikatos.
Suteikite darbuotojams išsamios informacijos apie Veganiško ar Vegetariško sausio tikslus – dalis žmonių gali prisijungti dėl to, kad nori maitintis sveikiau, kiti – kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai, treti – siekdami prisidėti prie gyvūnų gerovės. Kiekvieno motyvacija gali būti skirtinga, bet priemonės – paprastos: daugiau augalinės kilmės produktų ir mažiau mėsos.
Paverskite iššūkį komandiniu žaidimu – mitybos pokyčiai yra rimtas pasirinkimas, todėl jokiu būdu negalima žmonių versti ką nors daryti. Komandinės užduotys leidžia kiekvienam rasti sau tinkamą įsitraukimo būdą, o net ir didžiausi skeptikai noriai įsijungia į komandinius iššūkius, kurie vyksta kartą per savaitę.
Suteikite žodį tiems kolegoms, kurie Veganiško ar vegetariško sausio principus taiko visus metus. Asmeninės patirtys ir patarimai, kuriais dalinasi kolega, gali padrąsinti ir įkvėpti kitus darbuotojus.
Išmatuokite pokyčius. Iššūkio pradžioje atlikite paprastą apklausą apie darbuotojų mitybą, ir pakartokite ją iššūkio pabaigoje. Iššūkyje dalyvavę darbuotojai džiaugsis matydami pokyčius ir jausis kartu pasiekę išsikeltus tikslus – prisidėti prie asmeninės sveikatos ir planetos gerovės.
