Visai neseniai Lietuvoje atliktos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atliktos sukčiavimo el. laiškais – fišingo pratybos „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ sukėlė dvejopą visuomenės reakciją: vieni jas įvardino „neetišku elgesiu”, kiti – mato simuliaciją, kaip vieną saugumo užtikrinimo priemonių, apeliuojant į žmonių budrumą. Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, jog fišingas (angl. phishing) – greičiausiai tobulėjantis ir populiarėjantis kibernetinės atakos tipas bei dalinasi sukčiavimo el. paštu tendencijomis Lietuvoje, ir požymiais, kaip galima atpažinti fišingo laiškus.
Fišingą galima apibūdinti kaip sukčiavimo formą, kuria siekiama išvilioti konfidencialius duomenis. „Kibernetiniai sukčiai žino, kad mums visiems patogu bendrauti internete, ir kad organizacijoms, su kuriomis bendraujame, nuolat perduodame asmeninę ir finansinę informaciją, todėl paprasčiausiai bando iš to pasipelnyti”- atakų tikslą įvardina ESET Lietuva IT inžinierius Lukas Apynis. Nors populiarėja įvairios fišingo formos, pavyzdžiui, sukčiavimas SMS žinutėmis ar skambučiais telefonu, el. paštas išlieka pagrindinis kanalas dėl masiškumo ir lengvo atakų įgyvendinimo.
Grėsmių tendencijos Lietuvoje
Remiantis telemetrijos duomenimis, išskiriamos 3 pagrindinės Lietuvoje pirmąjį 2023 m. pusmetį el. paštu plitusios grėsmės:
HTML/Phishing.Agent trojan – tai kenkėjiškas el. laiško prisegtukas, kuris nukreipia žiniatinklio naršyklę į apgaulingą tinklapį ar svetainę. Ši grėsmė sudaro (30,4 proc.) visų el. paštu plitusių grėsmių;
Win/Exploit.CVE-2017-11882 trojan – prisegtukas el. laiške, kuriuo išnaudojamas Microsoft pažeidžiamumas, įskaitant Office 360. Vartotojui atidarius kenkėjišką priedą, įsilaužėliai kompiuteryje paleidžią kenkėjišką nuotolinį kodą (14,4% visų grėsmių);
PDF/Fraud trojan – el. laiške esanti nuoroda į sukčiavimo svetainę arba į dokumentą imituojančią kenkėjišką programą (6,1% visų grėsmių).
Minėtųjų laiško prisegtukų pavadinimai dažniausiai būna susiję su finansinėmis operacijomis, žinant, jog ši informacija žmonėms yra jautriausia. Lietuvoje pastebimi laiško priedų pavadinimų pasikartojimai yra mokėjimo patvirtinimas.zip, PVM_sąskaita_faktūra.pdf, EU Business register.pdf, mokėjimas.pdf. Dažniausiai atitinkamai pasirenkama ir panaši siunčiamo laiško tema.
Fišingo laiškų taikiniai
Dažnai klaidingai galvojama, jog fišingo žinutės gali būti siunčiamos tik darbo el. pašto adresu, tačiau sukčių taikinyje atsiduria ir asmeninių el. pašto paskyrų turėtojai. „Programišių grupes galima suskirstyti į dvi dalis: vienos, kurios siekia masiškumo, ir siunčia kenkėjiškus laiškus kuo platesniam adresatų sąrašui, kitos – vykdo tikslines atakas, dažnai netgi yra sukūrę savo pilnai funkcionuojančias organizacijas, kuriose nariams yra mokami atlyginimai, išleidžiama atostogų ir pan.” – detalizuoja specialistas L. Apynis. GreatHorn. el. pašto saugumo tyrimo duomenimis, tikslinių fišingo atakų skaičius per 2022 m. išaugo net 127%. Anot L. Apynio, dažniausiai tokios fišingo žinutės būna personalizuotos – sukčiai apsimeta įmonės vadovu ar laiške panaudoja internete, rastą asmens informaciją. Dėl šios priežasties labai svarbu atsirinkti, kokia informacija apie kiekvieną mūsų gali būti prieinama viešai.
Kaip apsisaugoti?
Apsisaugoti nuo fišingo atakos galima tik vienaip – reikia būti budriam ir išmokti identifikuoti kenkėjišką laišką išduodančias detales ir nespausti ant jame esančių prisegtukų ir nuorodų. Pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių ženklų, kurie rodo, jog patekote į sukčių adresatų sąrašą:
Laiške yra gramatinių bei skyrybos klaidų;
- Bandoma priversti kuo skubiau priimti sprendimą ir atlikti tam tikrą veiksmą;
- Prašoma pateikti prisijungimo duomenis, banko mokėjimų informaciją ar kitus konfidencialius duomenis;
- Laiško siuntėjo el. pašto adresas nesutampa su domeno pavadinimu / domenas užrašytas su klaida. Pavyzdžiui, vietoj @microsoft.com užrašoma @mcirosoft.com;
- Prie laiško yra pridėtas priedas, kurio nelaukėte ir nesitikėjote;
- Laiške pateikta neįprasta nuoroda / nuorodos URL adresas parašytas su klaidomis. Užvedę pelės žymeklį ant nuorodos galite pamatyti nuorodos peržiūrą. Jei URL adresas atrodo įtartinas, jokiu būdu nespauskite jo.
Fišingo atakų sukelti nuostoliai yra skausmingi kiekvienam el. pašto vartotojui, tačiau kai kenkėjiški laiškai pasiekia įmonių darbuotojus, kyla didelė svarbių duomenų nutekėjimo bei finansinių nuostolių patyrimo rizika. Geriausias būdas apsaugoti verslą nuo tokių atakų yra darbuotojų edukacija apie tai, kaip veikia sukčiai ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Efektyvumo pasiekimui rekomenduojama atlikti reguliarias fišingo atakos simuliacijas bei vesti kibernetinio saugumo mokymus.
