Liepos 6 – ąją mes, viso pasaulio lietuviai, vėl prisiminsime gražią tradiciją – drauge giedoti „Tautišką giesmę“. Žvelgiant plačiau – ši diena skirta ne tik paminėti Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimą, o skatinti bendrystę, tradicijų puoselėjimą ir kūrimą, prisiminti, jog mes, lietuviai, turime kuo didžiuotis ir pamažu mokomės vertinti savo valstybės palikimą. Ši diena yra įrodymas, kad mes gebame užmegzti santykį su istorinėmis asmenybėmis, kurios paliko savo gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Kasmet, siekiant puoselėti istoriją, tradicijas, prisidėti prie piliečių supažindinimo su svarbiais įvykiais ar asmenybėmis, kurios padarė didelę įtaką Lietuvos valstybingumo, kultūros raidai, skatinti tautos savimonę didžiuotis savo valstybe, Lietuvos Respublikos Seimas skelbia atmintinų metų sąrašą. Mūsų regionas ypatingą dėmesį pajuto dar 2019-aisiais, kurie buvo paskelbti Žemaitijos metais. Turėjome galimybę iš naujo prisiminti bei visai Lietuvai atskleisti Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį. Daug kalbėjome apie iki šiol išlaikytą prigimtinę savastį, kalbą, etnografines tradicijas ir savitą krašto istoriją.
2019 m. rudenį provincijos Ministras br. Algirdas Malakauskis iniciavo, LR Seime pristatė br. Evaldas Darulis, koncepciją paruošė Nijolė Raudytė, valdė ir koordinavo, kad projektas pasiektų sėkmę – Alina K. Adomaitytė. To rezultatas – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo nutarimo projektą 2021 – uosius paskelbti Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais. Jei šį antradienį, birželio 30 dieną, nutarimas bus patvirtintas, turėsime išskirtinę galimybę ankstyvosios Lietuvos istorijos žinių bagažą papildyti nuodugnia pažintimi su asmenybe, kuri prisidėjo prie modernios, šiuolaikiškos Lietuvos valstybės kūrimo ir Žemaitijos, kaip XIX a. mokslo židinio, pripažinimo užtikrinimo.
Kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis gimė Skuodo rajone, Večių kaime ir didžiąją gyvenimo dalį praleido bei buvo palaidotas Kretingos mieste. „Jurgis Ambroziejus Pabrėža reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos, švietimo ir dvasinės kultūros puoselėjimo bei jo palikimo dabarties ir ateities kartoms Jis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle – išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, sukūrė žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą, išleido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinius, parašė medicinos veikalų.“ – rašoma nutarimo projekte.
Kretingos mieste ir apylinkėse galime rasti daug šio vieno iškiliausių XIX a. Lietuvos švietėjų atminties įamžinimo vietų – jo garbei yra pavadinta universitetinė gimnazija, gatvės, rastume ne vieną paminklą, tačiau tik Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus 2021-uosius Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais, su jo nuveiktais darbais turės galimybę susipažinti visa Lietuva.
