9.1 C
Šakiai
2023 / 10 / 02

Eksperto žinia bebrų mylėtojams ir skeptikams: aštriadančių skaičius Lietuvoje optimalus

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Stambiausių Lietuvos graužikų bebrų gebėjimas meistriškai ręsti vandens užtvankas ar per kelias minutes be papildomų instrumentų išversti brandų medį, vienus piktina, kitus žavi, tačiau abejingų tikrai nepalieka. Laukinės faunos žinovas, medžioklėtyros specialistas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorius dr. Artūras Kibiša apie bebrus taip pat turi savo nuomonę: šie unikalūs žvėreliai yra neatsiejama Lietuvos ekosistemos dalis, o atsakomybė nustatyti bebrų išplitimo ribas ir jų gausą tenka žmogui. Dėl išskirtinio gyvenimo būdo bebrai yra ir svarbus mokslinių tyrimų objektas, atskleidžiantis šalies vandens telkinių ekologinę būklę.

- Reklama -

Žalą atsveria ekosistemos turtinimas

„Gyvūnus skirstyti į naudingus ar žalingus – praeities nuostata. Šiuo metu teigiame, kad gamtoje visi jos nariai yra vienodai svarbūs ir reikalingi. Ir bebrai ne išimtis, tačiau žmogaus užduotis išlaikyti optimalų jų skaičių, nesvyruojantį nei į vieną, nei į kitą pusę. Efektyviausias šios populiacijos valdymo įrankis yra atsakinga medžioklė. Bebrai iš tiesų nugraužia medžius, patvenkia miško plotus ir dėl to miškų ūkio patiriama žala per metus skaičiuojama tūkstančiais kubinių metrų prarastos medienos. Be to, jie užtvindo laukus ir gadina ūkininkų pasėlius. Tačiau tuo pačiu metu bebrų patvenktuose vandens telkiniuose daugėja augalų ir gyvūnų rūšių, pastebime vis daugiau tokiose teritorijose apsistojančių paukščių, o pačios užtvankos tarnauja kaip filtras, sulaikantis iš laukų į paviršinius vandenis patenkančius kenksmingų medžiagų likučius“, – teigia VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša.

Bebras.

Ekspertas drauge su partneriais iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto šiuo metu atlieka tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, kokių toksinų pėdsakų yra medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir bebrų, vidaus organuose – kepenyse, inkstuose, blužnyje. „Fungiciduose, kuriais purškiami pasėliai, esančios veikliosios medžiagos tetrakonazolas ir imidaklopirinas kaip atskiri komponentai nėra tokie pavojingi, kaip jų junginiai. Šios dvi veikliosios medžiagos besikaupdamos kartu yra itin toksiškos. Dažniausiai tai yra dviejų, trijų ar net kelių junginių deriniai, galintys sustiprinti neigiamą poveikį ir sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus, pakenkti širdžiai. Sinerginis pesticidų tetrakonazolo ir imidakloprido efektas bičių mirtingumą padidina net 20 proc., sukelia kurapkų patinų nevaisingumą. Netrukus sužinosime, kokią žalą tai daro ir bebrams“, – drauge su kolegomis lenkais atliekamų tyrimų esmę komentuoja VDU ŽŪA mokslininkas.

Puikiais statybininkais tituluojami ne veltui

Medžioklėtyros ekspertas dr. A. Kibiša prisipažįsta, kad jį patį žavi unikalus bebrų gyvenimo būdas ir jų pastatytos užtvankos, kurių viršumi tarsi tiltais aktyviai migruoja visi kiti miško žvėrys – ir vilkai, ir elninių šeimos atstovai. Tad norint sužinoti, kas gyvena viename ar kitame miško masyve, pasak pašnekovo, tereikia prie bebrų užtvankos pastatyti stebėjimo kamerą.

Ieškodami saugaus prieglobsčio bebrai arba rausia urvus stačiuose vandens telkinių šlaituose, arba iš dumblo ir šakų statosi namelius, kurie gali būti net keliaaukščiai. Vienintelis kelias patekti į bebrų būstą – įplaukti į jį vandens tuneliais, kurių atsargumo dėlei išsirausiami keli.

„Kartais klaidingai manoma, kad bebrai minta žuvimi, ir užtvankas statosi tam, kad būtų lengviau pasigauti laimikį.“ Iš tiesų bebras – išimtinai žolėdis gyvūnas, daugiausia mintantis medžių ir krūmų šakelėmis bei lapuočių medžių žieve, o užtvankos jam tarnauja vandens lygiui reguliuoti, kad į trobelės vidų vedančios angos visada būtų po vandeniu, o viršutinė kamera – virš vandens. Šie unikalūs graužikai ne veltui tituluojami puikiais statybininkais: jie priekinėmis letenėlėmis sugeba pernešti akmenis, o uodega meistriškai purvu „išsitinkuoti“ būsto sienas. Beje, bebrų trobelėse ar urvuose net ir šaltą žiemą išsilaiko teigiama oro temperatūra. Iš rudens į vandens telkinį žvėreliai būna prisivertę pakankamai medžių, kad maisto atsargų, neišlipdami į krantą, nepritrūktų iki pavasario. Žiemą, kai vanduo būna užklotas net ir storiausiu ledo sluoksniu, iš namelio bebrai neria tiesiai į vandenį ir saugiai maitinasi būdami po ledu. Vyresnieji bebrai niekada pirmi neišplaukia iš namelio ir pirmi netvarko praardytos užtvankos. Tai – jaunimo pareiga“, – su šypsena pasakoja ekspertas.

- Reklama -

Bebrai gyvena šeimomis: tėvai ir jaunikliai, dažniausiai 3 pirmamečiai ir 2 antramečiai, kuriems dar nepavyko susirasti naujos teritorijos. Pastaruoju laiku jos ieškodami bebrai kuriasi net sodybų tvenkiniuose. „Tai tikrai bėda, nes nei vandens iš tokio tvenkinio išleisi, nei šautuvu įsibrovėlius sumedžiosi, nes medžioklė arčiau kaip 200 m iki gyvenamųjų namų Lietuvoje draudžiama. Kadangi bebrų racionas asketiškas ir jų kaip kanopinių žvėrių daržovėmis neprisiviliosi, belieka tik dar vienas teisėtas medžioklės būdas – gaudymas selektyviniais spąstais“, – bebrų medžioklės ypatumus komentuoja medžioklėtyros ekspertas.

Vertingi kailis ir uodega Europos bebrų vos nepražudė

Medžioklėtyros ekspertas dr. A. Kibiša.

Gamtoje bebrų priešai yra vilkai, lūšys, plėšrieji paukščiai ir ypač lapės. Todėl sausringomis vasaromis, kuomet į bebrų buveines vedančios angos išdžiūsta, lapės išmedžioja nemažai jauniklių. Tačiau istoriškai Europos bebrų populiacija labiausiai yra nukentėjusi dėl nereglamentuotos medžioklės. Bebrai buvo beatodairiškai medžiojami dėl vertingo kailio, taip pat pauodegyje esančių muskusinių liaukų sruoglių, naudotų (ir tebenaudojamų) kosmetikos pramonėje.

Dr. A. Kibišos pastebėjimu, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo vienintelė valstybė Europoje, kurioje bendrų medžioklė buvo reglamentuota. 1529 m. Pirmasis Lietuvos statutas nurodė, kad bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus valstiečiams leista dirbti tik tokiu atstumu, kad stiprus vyras iki bebro negalėtų nusviesti pagalio. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai.

Tačiau, pasak pašnekovo, tai bebrų neišgelbėjo – per kelis vėlesnius šimtmečius užklupę karai, sunkmečiai, okupacijos Lietuvos gyventojus vertė aktyviai užsiimti bebrų medžioke. Po Antrojo pasaulinio karo šių žvėrelių, veikiausiai Nemunu atplaukiančių iš Baltarusijos, tebuvo pastebima vienetai.

Atsakinga medžioklė – efektyviai veikiantis instrumentas populiacijai reguliuoti

Prof. Tado Ivanausko iniciatyva 1947 m. iš Rusijos, Voronežo rezervato, bebrų į Lietuvą buvo įvežta ir išleista Žuvinte. 1948 m. ir 1958 m. reaklimatizacijai šių žvėrelių atvežta iš Gomelio srities, o 1967 m. pradėtas vietinių bebrų perkėlimas iš Dzūkijos regiono į Aukštaitiją.

„1970 m. Lietuvoje jau gyveno apie 6 tūkst. bebrų. Pastaraisiais metais jų turime apie 46 tūkstančius. Ir tai optimalus skaičius, kurį šalies medžiotojai yra pajėgūs išlaikyti ir kuriam esant neigiamas bebrų poveikis žmogaus ūkinei veiklai nėra žymus. Medžiotojų šiuo metu Lietuvoje yra 23 tūkst. Turint omenyje, kad bebrieną ruošti esame išmokę, o vienintelių bebrų medžioklės sezonas pavasarį tęsiasi ilgiausiai, net iki balandžio 15 d., medžiotojai savo užduotį tikrai atliks. Jų gretose neabejotinai bus ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto studentų. Štai visiškai neseniai Raudonės seniūnijos seniūno prašymu medžiojome bebrus Jurbarko rajone, prie Raudonės VDU ŽŪA Medžioklėtyros laboratorijai priskirtame medžioklės plote, kuriame praktiką atlieka mūsų studentai bei asmenys, siekiantys įgyti medžiojimo teisę. Ten bebrai buvo užsandarinę pralaidas ir kėlė pavojų virš jų esantiems keliams. Trumpai tariant, dirba bebrai, dirba ir medžiotojai, bet ten, kur reikia, ir kiek reikia”, – reziumuoja VDU ŽŪA mokslininkas dr. Artūras Kibiša.

Elena Bagdonavičiūtė
Marketingo ir komunikacijos departamento vyresnioji specialistė
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

- Reklama -
spot_img
spot_img

Gali nelikti prievolės per šventes kelti valstybės vėliavą prie namų, jei ten nuolat negyveni

Vilnius, rugsėjo 30 d. (ELTA). Pernai Seimo pritarimo pateikimo stadijoje sulaukęs siūlymas švenčių dienomis leisti gyventojams nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama, toliau skinasi kelią parlamente.   Šią savaitę Seimo nariai vienbalsiai po svarstymo,...

2024 m. „Sodros“ biudžeto projektas: pajamos sieks 7,64 mlrd. eurų

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023...

Horoskopai spalio 1 dienai

AVINASNeplanuotas brangus pirkinys gali pasirodyti labai vykęs sprendimas, bet verčiau nepasiduokite pagundai. Nesileiskite įkalbamas, galvokite savo galva. Kur jūsų pinigai, ten turi būti ir jūsų sprendimas. Kartais atsisakymas kuo nors dalytis visai priimtinas ir...

Kaip sutaupyti gaminant maistą ant kaitlentės? Kelios klaidos sąskaitas gerokai padidina

Rudenėjant maisto gamyba nuo grilio vėl grįžta į namus. Ant kaitlentės vis dažniau atsiduria troškiniai, sriubos, pradeda virti obuolienės. Kaip pasirūpinti, kad dėl to neišaugtų elektros energijos sąskaitos? Prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė...

7 daržovės, kurių geriau nedėkite į šaldytuvą – ten jos suges greičiau

Ką tik apsirūpinote daržovių atsargomis? Pirmasis dažno instinktas grįžus namo – sudėti jas į šaldytuvą, daržovėms skirtą stalčių. Tačiau „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė įspėja, kad kai kurios gėrybės negali pakęsti...

Gydytojas Valerijus Morozovas atskleidžia: kodėl reikalingi arba nereikalingi maisto papildai?

Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo įvairių veiksnių, tačiau, daugelio įsivaizdavimui, jį sustiprinti galėtų vien tik papildai. Rudenį vaistinėse vis prašoma „ko nors imunitetui“ arba savarankiškai įsigyjama papildų, kurių ne...

Jei saugote savo širdį ir kraujagysles, rinkitės liesiausias kiaulienos dalis: toks troškinys patiks visai...

Jei per vasaros karščius pietums ir vakarienei dažnai rinkdavomės lengvas salotas, vėstant orams taip ir traukia aromatingi mėsos troškiniai, kurių kvapas iškart pasklinda po visus namus. Nebrangi ir populiari kiauliena tinkama greitai paruošiamiems pietums...

V. Sinkevičius apie Baltijos jūroje palaidotus sprogmenis: situacija grėsminga

Pasibaigus konferencijai „Mano Baltija“, jos sumanytojas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius įvardija esminius renginio metu priimtus įsipareigojimus Baltijos jūros būklei gerinti. Jis taip pat pabrėžia, kad konferencijoje...

„Iki“ pataria: spaudžiate morkų sultis? Neišmeskite tarkių – 3 idėjos, ką skanaus iš jų...

Pigios, skanios, maloniai traškančios ir puikiai tinkančios tiek garnyrams, tiek desertams – morkos puikuojasi tarp mėgstamiausių lietuvių daržovių. Dažnas mėgsta savo organizmą palepinti ir morkų sultimis, po kurių likę tarkiai paprastai keliauja į šiukšliadėžę....

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo sveikas ir nebrangus receptas – pasinaudokite ypač skanių ir greitų kiaušinių...

Jau kurį laiką socialiniuose tinkluose neslūgsta milžiniškas susidomėjimas keptų kiaušinių su feta receptu, kuris pateisina įvairiausius lūkesčius: pigu, greita, paprasta ir be galo skanu. Šiam netradiciniam įprastų pusryčių variantui reikės vos kelių produktų, iš...

Partiniuose reitinguose štilis: socialdemokratai išlieka patraukliausiu pasirinkimu Seimo rinkimams

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią tikimybę juos laimėti toliau turi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu rugsėjo 14–23 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Naujausių apklausų duomenimis, už LSDP balsuotų...

ORAI: Temperatūra kris žemyn beveik 10 laipsnių

Šiandien Lietuvoje daugelyje rajonų trumpas lietus. Vėjas vakarinių krypčių, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–20 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai...

Horoskopai rugsėjo 30 dienai

AVINASKai visos priemonės jau išbandytos ir nepadėjo, gali išgelbėti paprasčiausias užsispyrimas. Kiek galite laikykitės laiko ir praktikos patikrintų veiklos metodų. Šiandien netinkamas metas eksperimentuoti. JAUTISKodėl taip negatyviai mąstote? Šiuo metu tikitės tik blogiausio ir tikrai...

Netaisyklinga laikysena, nusilpę raumenys bei viršsvoris – pasyvaus gyvenimo būdo pasekmės: kaip jas taisyti...

Pamažu vėstant orams, dauguma grįžtame prie senų įpročių – sėslesnio laisvalaikio ir tingių vakarų priešais ekraną, žiūrint mėgstamus serialus. Dažni vasaros bičiuliai riedučiai, tinklinio kamuoliai bei dviračiai lieka dulkėti sandėliukuose, o pažadai reguliariai lankytis...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
<