Būsto pirkėjų elgsenos tyrimas: ar žmonės būstą perka mažiau pasiruošę?

Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą. Kai kurios tendencijos ryškėja: atsiranda didesnio ploto, papildomų patalpų, darbo vietos poreikis, noras namuose ar greta jų turėti daugiau gamtos (neatsitiktinai išaugo santykinė balkono ar terasos namuose bei suplanavimo svarba). Tuo tarpu, nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „Citus“ užsakymu pernai spalio–lapkričio mėnesiais „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidžia daugiau informacijos, kaip keitėsi Vilniaus ir Kauno būsto pirkėjų pasirinkimo kriterijai.

Statybų.info – Tai kažkas naujo!

Tyrime visų respondentų buvo pasiteirauta, kas jiems svarbiausia renkantis būstą – vertinta 17 kriterijų. Pirmasis į akis krentantis pokytis – lyginant su 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, nuo 3 iki 11 proc. sumažėjęs beveik visų kriterijų svoris. Tik vienas kriterijus, apklausos duomenimis, augo, o vienas liko nepakitęs.

Kaip ir anksčiau, svarbiausiais būsto pasirinkimo kriterijais lieka kaina bei namo vieta mieste. Pernai šiuos kriterijus kaip svarbiausius nurodė, atitinkamai, 86 ir 83 proc. respondentų (2019 m. – 89 ir 86 proc.). Vienintelis faktorius, kurio svarba per metus išaugo – parkavimosi galimybės. Tai svarbu 68 proc. respondentų (2019 m. – 66 proc.).

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas apibendrina, kad kaina, būsto suplanavimas, balkonas ar terasa, finansinės įsigijimo sąlygos dažniau svarbios moterims, vieta mieste – didesnių pajamų grupės (701–1 000 Eur) atstovams. Eksploatavimo mokesčiai – vyrams, didžiausių pajamų (1 000+ Eur) grupės atstovams, infrastruktūra – vėlgi moterims, didesnių pajamų grupės atstovams, o bendrovės reputacija – Vilniaus gyventojams.

Būsto pirkimas – labai atsakingas sprendimas

„Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė akcentuoja, kad būsto pirkimas – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, todėl jį reikia priimti gerai pasiruošus. Ji pastebi, kad po pirmojo karantino ir prasidėjus antrajam padaugėjo žmonių, perkančių būstą savo vaikams, kartais – dar net nebaigusiems mokyklos.

- Reklama -

„Pernai susiformavo neeilinė situacija: daugelio žmonių pajamos reikšmingai nepasikeitė, apie augančias santaupas, indėlius kalbėjo daug ekspertų, o per karantinus sumažėjusios išlaidos ir taupymas leido sutaupyti papildomai. Darau prielaidą, kad matydami ir vertindami aplinkybes, augantį būsto rinkos aktyvumą ir kainas žmonės ėmė svarstyti galimybę investuoti į ateitį, todėl ieškojo būsto vaikams. Neretai tai buvo žmonės iš kitų miestų, planuojantys, kad jų vaikai studijuos ir gyvenimą kurs Vilniuje ar Kaune“, – kalba „Citus“ pardavimų vadovė.

Tačiau ji akcentuoja, kad toks sprendimas gali būti ne pribrendęs poreikis, o situacijos padiktuotas žingsnis. Didesnė dalis tokių būsto pirkėjų, kurie mažiau dėmesio kreipia į anksčiau svarbius būsto pasirinkimo aspektus, ir galėjo iššaukti nedidelius, bet gan reikšmingus pokyčius.

Tyrimo duomenimis nepasikeitė bendrovės, iš kurios svarstoma įsigyti būstą, reputacija – projekto plėtotojo patikimumas ir žinomumas. Ir pernai ir dar prieš metus ji svarbi buvo 37 proc. tyrimo dalyvių. A. Keršytė pabrėžia, kad labai aktyvi rinka pelningumu vilioja patirties neturinčius ir ilgalaikės veiklos neplanuojančius žaidėjus. Tokios greitų pelnų besivaikančios įmonės gali nebaigti pradėtų projektų ir taip didelėmis investicijomis rizikuoti priversti savo klientus, todėl specialistė pataria gerai išstudijuoti informaciją apie plėtotojo patirtį, įgyvendintus projektus.

Tuo tarpu buto įrengimo lygis (su apdaila ar be jos) bei įsikėlimo į naujus namus svarba yra gan nedidelė ir toliau mažėja.

Svarbiausi žingsniai renkantis būstą

Būstą žmonės pakeičia kelis kartus per gyvenimą, todėl labai svarbu jį rinktis atsakingai įvertinant būsimų gyventojų poreikius bei galimybes ir iš karto numatant faktorius, kurie leis lengviau būstą parduoti ateityje. Andželika Keršytė atkreipia dėmesį į svarbiausius žingsnius, kuriuos reikia atlikti sėkmingai įsigyjant būstą.

1. Nuspręskite, kiek laiko gyvensite būste ir įsivardykite poreikius. Pirmiausia, reikia apsispręsti, kiek laiko gyvensite būste – bandyti įsigyti tinkamą visam gyvenimui yra neefektyvu. Taip pat išgryninkite savo poreikius ir susiraskite kuo daugiau informacijos apie plėtojamų projektų privalumus. Neskubėkite ir aplankykite bent 5 projektus. Dažniausiai žmonės žino, kokio ploto, kelių kambarių būstas turėtų būti, kuriame aukšte norėtų gyventi, tačiau nepakankamai išanalizuoja technologinius ir socialinius sprendinius. Planuojant biudžetą, reikia žinoti mažiausią sumą, už kurią norėtumėte nusipirkti, ir didžiausią, kurios negalite viršyti.

2. Įvertinkite būsto likvidumą. Šiandien būsto keitimas nebėra vienkartinis gyvenimo įvykis, o pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, poreikiams ar atsiradus naujai svajonei, bus svarbu reikiamu metu esamą butą ar kotedžą sėkmingai parduoti. Būsto likvidumą lemia lokacija ir rajono potencialas 5–10 metų perspektyvoje, infrastruktūra, būste įgyvendinti technologiniai ir socialiniai sprendimai. Vietą ir jos potencialą įvertinti padėti gali atitinkamos srities specialistas, verta pasidomėti ir 5–10 metų miesto plėtros strategija.

3. Kainą vertinkite kompleksiškai. Vertinkite ne tik banko paskolos dengimo sumą (jei perkama per banką), bet ir mėnesines būsto išlaikymo išlaidas bei kitas išlaidas, kurios gali atsirasti dėl konkretaus būsto pasirinkimo: eksploatacijos išlaidas (jas nulemia energinio efektyvumo klasė), kelionės išlaidas nuo būsimos būsto lokacijos iki darbo, darželių ar mokyklų. Ilgalaikėje perspektyvoje vertingiausi bus tie būstai, kuriuose šiandien įdiegti moderniausi, alternatyvūs šildymo sprendimai, bei butai, kotedžai ar namai, kuriems suteikta aukščiausia energinė klasė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į projekto komforto, saugumo, socialinius bei kitus sprendinius, didinančius jo vertę.

Realią būsto vertę išsiaiškinti padės portalas www.ntsandoriai.lt. Jame galima sužinoti, už kiek buvo parduoti panašūs būstai (kokios buvo jau įvykusių notarinių sandorių vertės). Kruopščiai pasirinkite paieškos kriterijus – panašioje vietoje, panašiame name esančius panašaus dydžio būstus. Paslauga yra mokama – 10 sandorių sąrašas kainuoja keletą eurų, bet gauta informacija derybose gali būti ypač vertinga.

4. Rinkitės tik patikimą plėtotoją. Būtinai pasidomėkite plėtotoju: kiek metų rinkoje dirba, kokius projektus yra išplėtojęs, kokius plėtoja, kokius apdovanojimus yra gavęs, kokioms asociacijoms priklauso. Pasiklausinėkite draugų, kolegų, pažįstamų, paieškokite informacijos internete, socialiniame tinkle „Facebook“. Pasirinkus nepatikimą plėtotoją, kyla rizika prarasti pradinį įnašą, tačiau didžiausia grėsmė, kad ateityje, bankrutavus plėtotojui, pirkėjas neteks visų garantijų, nekokybiškų darbų taisymas taip pat „kris“ ant savininko galvos ir piniginės.

5. Neieškokite nuolaidų ir dovanų. Būstų pardavėjai, siekdami atkreipti dėmesį, medžioja klientus tūkstantinėmis nuolaidomis ar dovanomis – kelionėmis, buitine technika ir pan., tačiau projektus labai svarbu rinktis ir savo laiką skirti jų aplankymui, pirmiausia, reikia pagal projekto privalumus, o ne nuolaidas, kaip turguje. Reikia suprasti, kad visos nuolaidos ir dovanos, dažniausiai, yra įskaičiuotos į kainą.

Bendrovės „Citus“ užsakymu, 2020 metų spalio–lapkričio mėn. įmonė „Spinter tyrimai“ apklausė 507 Vilniaus ir Kauno gyventojus, kurie per pastaruosius 5 metus įsigijo nuosavą būstą arba ketina tą daryti per artimiausius 3 metus. Apklausa vykdyta interneto platformoje, pateikus elektroninę anketą.

Faktai ir skaičiai – svarbiausi kriterijai ieškantiems būsto

• Kaina – 85,8 proc. respondentų (2019 m. – 88,5 proc.);
• Namo vieta mieste – 82,8 proc. respondentų (2019 m. – 85,6 proc.);
• Parkavimosi galimybės – 67,9 proc. respondentų (2019 m. – 66,3 proc.);
• Suplanavimas (erdvus ar kompaktiškas būstas; tam tikras kambarių skaičius) – 46,2 proc. respondentų (2019 m. – 48,5 proc.);
• Balkonas, terasa – 44,6 proc. respondentų (2019 m. – 48,9 proc.);
• Eksploatavimo mokesčiai, išlaikymo kaštai – 43,6 proc. respondentų (2019 m. – 55 proc.);
• Vaizdas pro langą – 40,6 proc. respondentų (2019 m. – 49,3 proc.);
• Infrastruktūra (atstumas iki mokyklos, darželio, prekybos centro) – 39,6 proc. respondentų (2019 m. – 49,3 proc.);
• Finansinės įsigijimo sąlygos (pradinio įnašo dydis, įmokų skaidymas, banko finansavimas) – 38,3 proc. respondentų (2019 m. – 42,3 proc.);
• Bendrovės reputacija (projekto plėtotojo patikimumas ir žinomumas) – 36,9 proc. respondentų (2019 m. – 37 proc.);
• Būsto likvidumas (kriterijus įtrauktas 2020 m.) – 37,7 respondentų;
• Energinio efektyvumo klasė (kriterijus įtrauktas 2020 m.) – 33,5 respondentų;
• Buto įrengimo lygis (su pilna apdaila ar be apdailos) – 29,6 proc. respondentų (2019 m. – 33,7 proc.);
• Įsikėlimo data, projekto baigtumo lygis (statomas, pastatytas namas) – ir 14,4 proc. respondentų (2019 m. – 18,9 proc.);
• Draugų, pažįstamų rekomendacijos – 8,5 proc. respondentų (2019 m. – 13,8 proc.);
• Pardavimo vadybininkų aptarnavimas – 4,7 proc. respondentų (2019 m. – 9,6 proc.).

Rytas Stalnionis
Komunikacijos vadovas